Pamokas 10-okams Liana veda be vadovėlių
- 18 hours ago
- 2 min read
Pastaraisiais metais daliai Lietuvos mokyklų dėl atnaujintų ugdymo programų susidūrus su vadovėlių trūkumu, kai kuriems mokytojams teko savarankiškai ieškoti medžiagos pamokoms. Buvo ir tokių, kurie šio poveikio visai nepajuto ir, netgi priešingai, vadovėlių atsisakė savo nuožiūra. Viena jų – Vilniaus humanistinės mokyklos (VHM) lietuvių kalbos mokytoja Liana Valečkaitė, kuri jau kelerius metus lietuvių kalbos gramatikos pamokoms užduotis rengia pati, pritaikydama jas pagal mokinių lygį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Manau, jei mokytojas neapsiriboja vien namų darbų užduotimis mokiniams, o ir pats gerai padaro savo namų darbus, t. y. atsakingai ir tikslingai ruošiasi pamokoms, siekia atliepti būtent jo mokomosios klasės poreikius, darbas be gramatikos vadovėlio tikrai nėra nei iššūkis, nei vargas. Pažįstu taip dirbantį ne vieną kolegą“, – sako mokytoja L. Valečkaitė.
Anot mokytojos, užduotis ji pamokoms ruošia atsižvelgdama į klasės mokinių gebėjimus, bendrojo ugdymo programos bei Pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimų (PUPP) reikalavimus. Ilgainiui taip dirbant vadovėlių poreikis mažėjo natūraliai, teigia mokytoja. Dabar užduotis ji renka iš įvairių knygų, internetinės erdvės, naudoja pavyzdžius iš mokinių rašinių.
„Nesu nusiteikusi prieš vadovėlius, tačiau man per gramatikos pamokas jų paprasčiausiai nebeprireikia. Gramatikos vadovėliai dažniausiai skirti mokiniams, kurie mokosi įprastu tempu ir kurių gebėjimai atitinka standartinį ugdymo turinį. Bet kiekvienoje klasėje juk yra didžiulė vaikų įvairovė – vieni yra labai imlūs, greitai įsisavina naują medžiagą ir ją sėkmingai taiko, kitiems reikia daugiau laiko teorijai suvokti ir sieti ją su praktika. Tad tikrai neišeina versti visų dirbti pagal vieną standartą“, – sako mokytoja.
Pasak jos, patys moksleiviai atvirauja, kad vadovėliuose pateikiama medžiaga dažnai trikdo ir nemotyvuoja mokytis – atrodo per sudėtingai, taisyklės suformuluotos ilgais sakiniais, apipintos pavyzdžiais, išimtimis ar lentelėmis.
„Daugelis paatvirauja, kad pamatę galybę teorijos tarsi iš anksto nusistato, kad bus per sudėtinga, painu, turbūt net neverta pradėti mokytis. Todėl pati visas gramatikos temas pirmiausia stengiuosi aiškinti pavyzdžiais, taisykles trumpinti ir pateikti itin aiškiai. Moksleivių visada prašau užsirašyti tik pavyzdžius ir gebėti taisykles paaiškinti paprastais, jiems suprantamais žodžiais“, – teigia L. Valečkaitė.
Mokytojui taip pat reikalinga pagalba
Lietuvių kalbos mokytoja L. Valečkaitė pažymi, kad taip dirbti reikšmingai padeda kitų mokyklos specialistų pagalba.
„Planuodama temas ir galvodama apie užduotis visada galiu pasikonsultuoti ir kreiptis pagalbos į švietimo pagalbos specialistą sunkumų turintiems mokiniams, kuris dirba kartu su manimi dešimtokų pamokose. Tai labai palengvina darbą. Remdamasi patirtimi, galiu drąsiai teigti, kad apie tokią pagalbą, kokią gaunu aš VHM iš šio specialisto, svajoja gauti kiekvienas mokytojas ir kitose mokyklose“, – teigia mokytoja.
Tiesa, toks darbo modelis reiškia ir ilgesnes pamokų pasiruošimui skiriamas valandas. Todėl viešojoje erdvėje girdimos kalbos, kad mokytojo darbas esą lengvas, nes jis dirba tik pusę dienos, L. Valečkaitei yra nemalonios.
„Dažnai taip sakydami žmonės nepamąsto, kad tam, jog darbas per pamokas su mokiniais vyktų sklandžiai, mokytojas kitą pusę dienos – tiek pat laiko – turi pamokoms atsakingai ruoštis“, – sako Vilniaus humanistinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja.
Comments