PAGRINDINIS UGDYMAS

Pagrindinio ugdymo programa yra pagilinta, kūrybiškai papildyta ir praturtinta žiniomis ir veiklomis, kurios atitinka humanistinio ugdymo idėjas ir principus.

Gimtoji kalba

Sakoma, kad mokinys turi mokėti 4 gimtąsias kalbas: bendrine rašyti, bendrine kalbėti, namų kalbą/tarmę ir slengą. Mokytojo priedermė padėti mokiniui suvokti, kad visos tos kalbos geros, svarbu žinoti, kur ir kada jomis kalbėti/rašyti. Jei mokykloje toleruojame tik bendrinę, tik ją laikome kalba, o kitoks kalbėjimas yra "blogai", " klaida", atimame iš žmogaus galimybę reikštis per kalbą, nutraukiame prigimtinį ryšį, išgąsdiname ir įbauginame. Ir tada viskas, kas iš kalbos, darosi svetima, primesta, privaloma - literatūra irgi. Grąžinti vaikui jo kalbą, jo knygas - geriausia, ką gali padaryti mokykla.

_DSC6923 copy.jpg
_DSC9165.jpg

Matematika

Matematika yra mokslas apie reikšmingas tvarkos ir sąryšių formas.

Matematika - mokslas apie galimų pasaulių struktūras, apie begalybę, apie sudėtingų sistemų struktūras. Matematika yra tikrovės modeliavimo simboline forma tyrimas.

Mokyklinės matematikos centre yra matematinio samprotavimo ugdymas ir problemų sprendimų paieška. Matematinės kompetencijos struktūrą sudaro: 

  • skaičiai ir skaičiavimai

  • reiškiniai, lygtys, nelygybės, sistemos,

  • sąryšiai ir funkcijos,

  • geometrija,

  • matai ir matavimai,

  • statistika,

  • tikimybių teorija.

Dorinis ugdymas

Dorinio ugdymo pagrindinėje mokykloje tikslas – padėti vaikams ugdytis moralės ir religijos supratimą, mąstymą, sąžinę ir kurti pozityvų, bendrosiomis dorinėmis vertybėmis grindžiamą santykį su savimi, su kitais žmonėmis ir pasauliu. Etikos pamokose veikla kreipiama į mokinių savistabą, saviugdą, tapatumo ir prasmės paieškas, skatinamas mokinių tarpusavio dialogas, supratimas ir empatija, akcentuojamas savo vaidmens ir atsakomybės bendruomenėje ir visuomenėje supratimas. 

DSC01443 copy.jpg
Screenshot 2021-08-26 at 23.00.59.png

Istorija

Istorijos mokymas keičiasi. Daugiau dėmesio skiriama ne tik politinei istorijai, kas buvo labai aktualu XX a. pabaigoje, o kultūros ir socialinei istorijai. Šių tikslų siekiama per asmeninių istorijų analizę pasaulinių įvykių kontekste, bandoma parodyti vaikams, kad istorija nėra tik kariniai ir politiniai sprendimai. Istorijos mokoma tyrinėjant kaip istoriniai įvykiai keitė paprastų gyventojų būtį. Toks mokymo būdas padeda vaikams suprasti, kad kiekvienas žmogus ir individuali jo istorija yra tiek pat svarbūs kiek ir pasauliniai istoriniai įvykiai. Dėl to vaikams istorija tampa nenuobodi.

Geografija

Prieš gerą dešimtmetį geografijos mokslas buvo suprantamas kaip objektų paieška žemėlapyje. Tačiau šiais laikais naudojantis informacinėmis technologijomis tolimiausią salą, pelkę, gatvę, upę ar net mažytį kaimą galima rasti vos per kelias sekundes.

Daugėjant informacijos, sparčiai tobulėjant technologijoms, tampa vis svarbiau mokėti išsirinkti tinkamą informaciją, suprasti vykstančius fizinius, socialinius procesus. Taigi šiandien mokiniai gilinasi į konkrečių vietovių, regionų kontekstą, analizuoja skirtingų pasaulio kultūrų ypatumus, politikos sistemas, aplinkos kraštovaizdį, visuomenės nelygybę, procesus. Geografijos pamokoje akcentuojama žmogaus atsakomybė už šį pasaulį, mus supančią aplinką, vieni kitus.

 

DSC00030 copy.jpg
siuvimas-5.jpg

Meninis ugdymas
(dailė, dizainas, muzika, teatras, šokis)

Meninio ugdymo paskirtis - ugdyti mokinių meninę kompetenciją, t.y. mokėjimą kūrybingai reikšti save įvairiomis meninės raiškos priemonėmis ir suprasti bei vertinti savo pačių ir kitų meninę kūrybą. Meninė raiška - tai veikla, kurios metu mokiniai kelia idėjas ir sprendžia meninės jų raiškos klausimus, kartu remiasi savo patirtimi, vaizduote, atskleisdami savo mintis, jausmus, požiūrį ir taikydami įvairias menų priemones, būdus, technikas.

Psichologija

Psichologijos dalyko paskirtis - padėti mokiniams giliau pažinti save ir kitus: tyrinėti ir pažinti individualius savo ir kitų žmonių ypatumus, mokymosi stilių, tarpasmeninių santykių dėsningumus, analizuoti žmonių elgesio psichologines priežastis ir pan. Ugdome nuostatą taikyti psichologines žinias ir praktinius įgūdžius savo asmenybės tobulinimui, problemų sprendimui, darnių santykių kūrimui. Psichologijos pamokose remiamasi asmenybės ir bendravimo psichologija.

DSC01463 copy.jpg
Nuotolis-4.jpg

Informacinės technologijos

Pagrindinėje mokykloje pradedama mokyti sistemingo informacinių technologijų kurso. Šį kursą sudaro: informacijos tvarkymas kompiuteriu, gebėjimas piešti kompiuteriu, tekstinių dokumentų kūrimas ir tvarkymas, duomenų apdorojimas ir pateikimas skaičiuokle, pateikčių rengimas ir pristatymas. Mokydamiesi informacinių technologijų, mokiniai įgyja informacinės komunikacinės kompetencijos. Ji suprantama kaip kompiuterinio raštingumo, žinių bei gebėjimų orientuotis informacijos pasaulyje ir vertybinių nuostatų visuma.

Kūno kultūra

Fizinio ugdymo tikslas - ugdyti sistemingo fizinio aktyvumo įpročius. Fizinis vaikų ugdymas apima šias sritis:

  • sveiką gyvenseną (savęs pažinimas, sveika mityba, savikontrolė, fizinis aktyvumas);

  • judėjimo įgūdžiai (taisyklinga laikysena, taisyklingas kvėpavimas, judėjimo gebėjimai ir intelektiniai įgūdžiai);

  • sporto šakos (lengvoji atletika, judrieji žaidimai, sportiniai žaidimai, bendroji gimnastika, turizmas, plaukimas);

  • netradicinis fizinis aktyvumas (aerobika, riedučių sportas, svarsčių kilnojimas, joga ir kt.).

_DSC8988 copy.jpg
101823114_3294592713893250_136577224118632448_o.jpg

Gamtamokslinis ugdymas (biologija, fizika)

Gamtamokslinio ugdymo paskirtis - ugdyti mokinių gebėjimą ir nusiteikimą naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir gamtos tyrimų metodais, ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų bei sprendimų, suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą. Gamtamokslinis ugdymas padeda suvokti mūsų planetoje gyvybę palaikančias sistemas ir procesus, atsakingai taikyti gamtotyros žinias kasdieniame gyvenime.