Sonata Petraitienė. Kai visus atsakymus žino DI, kam skaityti knygas?

Jei atsakymą į bet kokį klausimą šiandien galima gauti per kelias sekundes, kam leisti valandų valandas skaitant knygas? Technologinės pažangos laikais knygas skaitome ne vien tam, kad įgytume žinių. Skaitymo procesas moko išlaikyti dėmesį, sekti mintį, susieti informaciją, ją interpretuoti, abejoti, o kartu suteikia daugiau konteksto naujiems klausimams kelti. Todėl laikais, kai atsakymus gauti darosi vis lengviau, kaip niekada vertingas tampa gebėjimas kelti klausimus ir kritiškai vertinti gaunamus atsakymus. Ir ne tik tuos, kuriuos pateikia dirbtinis intelektas (DI).

Šiandien per kelias sekundes galime rasti reikiamą faktą, apibendrinti ilgą tekstą ar paprašyti paprastai paaiškinti tai, ko nesuprantame. Tačiau skaitymas suteikia kai ką daugiau – jis augina smalsumą, o šis skatina domėtis, ieškoti ir klausti dar plačiau.

Šį rugsėjį paskelbti 2025 m. PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimo rezultatai verčia apie skaitymo reikšmę kalbėti dar garsiau. Lietuvos penkiolikmečių skaitymo rezultatas, palyginti su 2022 m., mažėjo 8 taškais, o daugiau nei ketvirtadalio mokinių pasiekimai nesiekė minimalaus skaitymo gebėjimų lygmens. Per trejus metus tokių mokinių dalis didėjo 2,8 proc. punkto. Taip, Lietuvos rezultatas nėra tragiškas – tiesą pasakius, jis išlieka artimas kitų Europos šalių vidurkiui. Tačiau tai rodo tam tikrą mūsų, kaip visuomenės, judėjimo kryptį.

Ir Lietuva čia nėra išimtis. Skaitymo rezultatų prastėjimas matomas gerokai plačiau – statistiškai reikšmingas jų kritimas fiksuotas 42 PISA tyrime dalyvavusiose šalyse. Matydami šią tendenciją, tyrimo autoriai kalba apie poreikį ugdyme daugiau dėmesio skirti ilgesniems ir sudėtingesniems tekstams, atidžiam skaitymui, gebėjimui išlaikyti dėmesį, susieti informaciją iš skirtingų šaltinių ir ją kritiškai vertinti.

Skaitymas kaip mąstymo procesas

Skaitydamas vaikas dėlioja savotišką pasaulio žemėlapį: susiduria su skirtingais žmonėmis, laikotarpiais, kultūromis, idėjomis ir problemomis. Kuo daugiau tokio konteksto jis turi, tuo daugiau sąsajų ar prieštaravimų gali pastebėti, palyginti naują informaciją su tuo, ką jau žino. Žinios, šiuo atveju, tampa ne tik galvoje kaupiamu faktų bagažu, bet pagrindu smalsumui.

Skaitantis vaikas nėra tik tas, kuris perskaitęs tekstą dabar žino teisingą atsakymą. Tai ir vaikas, kuriam perskaičius tekstą kyla dar penki klausimai. Kodėl taip nutiko? Ar galėjo būti kitaip? Ar tai, ką pasakoja autorius, yra vienintelis būdas į situaciją pažvelgti? Kaip tai siejasi su tuo, ką jau žinau? Toks smalsumas ilgainiui tampa svarbiu savarankiško mokymosi ir kritinio mąstymo pagrindu.

Todėl skaitymo vertę šiandien vertėtų matuoti ne tik tuo, ką vaikas prisimena užvertęs knygą, bet ir tuo, ar perskaitytas tekstas paskatino jį kažkuo susidomėti, suabejoti, ieškoti papildomos informacijos, susieti perskaitytą istoriją su savo patirtimi ar apie ją diskutuoti.

Skaitymas ugdo ne tik mąstymą

Vis dėlto skaitymo nauda neapsiriboja gebėjimu analizuoti informaciją ar kelti klausimus. Ji platesnė ir keičiasi kartu su augančiu vaiku. Vaikystėje skaitymas glaudžiai susijęs su kalbos, vaizduotės ir smalsumo auginimu, o paauglystėje literatūra suteikia galimybę susidurti su skirtingomis žmonių patirtimis, požiūriais ir pasirinkimais, geriau suprasti save bei kitus.

Pasak Kembridžo universiteto tyrėjų, skaitymas savo malonumui siejamas ir su geresniais akademiniais rezultatais, ir su pažintiniais gebėjimais bei empatija. Tai ypač vertinga šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje, kurioje jaunas žmogus kasdien susiduria su didžiuliu kiekiu trumpų, greitai suvartojamų žinučių. Ilgesnis tekstas reikalauja kitokio santykio su informacija – išlaikyti dėmesį, sekti mintį, pastebėti niuansus ir neskubėti su išvada.

Vyresnėse klasėse šie gebėjimai vis labiau persikelia ir į mokymąsi, kai reikia suprasti sudėtingesnius tekstus, lyginti šaltinius, vertinti argumentus, atskirti faktą nuo interpretacijos ir tiksliai formuluoti savo mintį. Todėl skaitymo gebėjimai svarbūs ne vien literatūros pamokose – jie reikalingi ir mokantis istorijos, gamtos mokslų ar kitų dalykų.

Todėl skaitančios kartos auginimo šiandien nesiečiau vien su perskaitytų knygų ar puslapių skaičiumi. Svarbiau skaitymą išlaikyti natūralia augimo ir mokymosi dalimi – erdve, kurioje galima ne tik sužinoti, bet ir sustoti, įsigilinti, suabejoti, atrasti kitą požiūrį ar naują klausimą. Technologijos ir toliau keis tai, kaip gauname informaciją, tačiau poreikis ją suprasti ir savarankiškai vertinti dėl to tik didės. Galbūt todėl šiandien svarbu kalbėti ne apie tai, kiek knygų vaikas perskaitė, o apie tai, kokį santykį su skaitymu ir mąstymu padedame jam susikurti.