Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atnaujino bendrąsias programas, kurios mokyklose pradėtos diegti nuo šių metų rugsėjo. Dabar laikomasi į kompetencijas orientuotos ugdymo krypties. Mokyklos vadovė Sonata Petraitienė džiaugiasi, kad atnaujinus programas, išskirta kultūrinė kompetencija. Tiesa, edukologė atkreipia dėmesį, kad meninis ugdymas daugelyje Lietuvos mokyklų – vis dar antrame plane, rašoma Vilniaus humanistinės mokyklos pranešime žiniasklaidai.
Menai – (ne)svarbūs?
Šiųmetė naujovė, į kompetencijas orientuotas ugdymas, į mūsų šalies mokyklas įpūtė naujų vėjų. Nuo šiol mokinio tikslas yra ne tik įgyti žinių, tačiau ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Siekiama ugdyti pažinimo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas.
Vilniaus humanistinės mokyklos vadovės S. Petraitienės nuomone, šių kompetencijų kelrodė žvaigždė – kultūra.„Kalbame, kad reikia ugdyti atsakingą ir laisvą žmogų. Būtent menai ir ugdo šias savybes“, – įsitikinusi švietimo specialistė.
Nors valstybė suinteresuota, kad vaikai būtų įtraukti į kultūrinį ugdymą, menai vis dar tebėra antrame plane. Daugelis mokyklų vadovų pastebi, kad ugdytinių tėvai nesidomi, kaip jų atžaloms sekasi menai, esą kur kas svarbesni kitų disciplinų rezultatai.
„Pirmenybė teikiama matematikai, kalboms, istorijai, gamtos mokslams. Dailė ir muzika tėveliams ne taip svarbu. Visuomenėje yra įsigalėjęs požiūris, kad menų pamokos mokykloje yra nereikšmingos. Valstybės siūlymas ugdyti kultūrinę kompetenciją yra svarbus ir mes pasiruošę tai daryti. Gaila, kad nuostatos visuomenėje vis dar menų nenaudai“, – pastebi S. Petraitienė.
Kūryba ugdo žmogų
Pabrėždama menų svarbą, mokyklos vadovė akcentuoja besivelkantį sovietinių laikų suvokimą apie kultūrą ir mokyklinius renginius. Pašnekovės teigimu, daugelyje mokyklų gajūs „kičiniai“ montažai, eilėraščių deklamavimas su perdėtai didele gestikuliacija, šventės ar spektakliai su neskoningomis kaukėmis.
„Žinoma, vaikai nėra pajėgūs scenoje parodyti to, ką gali profesionalūs menininkai, kita vertus, jie savo vaidybą, šokį, muzikavimą ar dainavimą papildo vaikystės natūralumu. Natūralus vaikystės pradas yra nepaprastai gražus“, – mano edukologė.
Specialistės teigimu, mokyklos renginiams turėtų išsikelti aukštesnę kartelę – lygiai taip, kaip tą daro profesionalūs menininkai. Siekiant aukštų tikslų, kūrybos procesas tampa sunkiu darbu, kuris susijęs su visapusišku asmenybės augimu ir ugdymu.
„Labai dažnai girdime, kad nūdienos jaunimą sunku auklėti. Jeigu paklaustume kodėl, paaiškėtų, kad vaikams stinga savidrausmės, koncentracijos, pastebimas dėmesio, valios trūkumas, negebėjimas susidoroti su intelektine įtampa. Meninis ugdymas čia be proto stipriai pasitarnauja, nes tam, kad pasiekti aukštą rezultatą, tenka įdėti be proto daug darbo ir mūsų mokiniai tai puikiai žino“, – tikina S. Petraitienė.
Vilniaus humanistinėje mokykloje menams skiriamas ypatingas dėmesys ir pagarba. Mokslas įkūnija humanistines vertybes, tačiau visapusiam žmogaus ugdymui labai svarbus ir kūrybingumas. Manoma, kad per estetinį, kultūrinį ir meninį ugdymą žmogus įgauna drąsos, pasitikėjimo savimi, įveikia scenos baimę. Menai įkūnija ne tik estetines vertybes, bet ir prisideda prie jauno žmogaus tapatybės paieškų.
Spektaklis didžiojoje scenoje
Mokykla turi daug metų besitęsiančią tradiciją gruodžio mėnesį didžiojoje scenoje parodyti pastatytą spektaklį, kuriame vaidina ir į kūrybinį procesą įsitraukia visos mokyklos mokiniai. Šiais metais spektaklis dedikuotas Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną 90-mečiui ir pavadintas „Lemtingu skrydžiu“. Jį mokyklos bendruomenė pristatė gruodžio 11 d. Valstybiniame jaunimo teatre.
„Šį spektaklį papildėme ir mitologine potekste – integravome Dedalo ir Ikaro mitą. Kūrėme dviejų poteksčių spektaklį – ir Ikaras skrenda, ir Darius su Girėnu skrenda. Šiame spektaklyje susidūrė dvi dimensijos – mitologinė ir istorinė. Taigi mūsų mokyklos vaikai sužino apie istorines asmenybes ne tik iš vadovėlių, bet ir vaidindami. Stengiamės, kad šie spektakliai visapusiškai praturtintų vaikus“, – pabrėžia edukologė.
Pašnekovės teigimu, statant spektaklius, vaikai turi neeilinę galimybę prisiliesti prie aukštojo meno. Kasmet mokykla išnuomoja visą teatrą su įranga ir pasamdo reikalingus profesionalus. „Aukšti kūrybos pasiekimai, šiuo atveju profesionalus spektaklis, matomi tik tuomet, jeigu įdedama daug darbo. Įsivaizduokite, kokie pakylėti ir pasitikintys savimi jaučiasi vaikai, kai spektaklis įvyksta, o žiūrovai ploja atsistoję.“
Šiųmetiniame spektaklyje vaidino 220 vaikų. Kruopščiai sukurtas scenarijus ir scenografija papildytas tuometinės vietos – 20 a. Čikagos ir Prancūzijos – madomis.
Norėdama padrąsinti šiuo keliu eiti ir kitas mokyklas, S. Petraitienė pabrėžia, kad tam nereikia krūvos pinigų – veikiau kūrybinės išmonės ir entuziazmo. Taip pat labai svarbu įsileisti į mokyklas profesionalius menininkus, kurie savo įžvalgomis gali praturtinti visos mokyklos bendruomenės gyvenimą.
Pusantro mėnesio trunkantis intensyvus kūrybinis procesas, dėl kurio kasmet tenka perplanuoti įprastą ugdymo planą, yra sunkus darbas, įsitikinusi S. Petraitienė. Didelį krūvį lydinčios emocijos – nusivylimas, pyktis ir, galiausiai, džiaugsmas vaikams padeda įsisąmoninti, kad sėkmė neįmanoma be pastangų ir atsidavimo.