PAGRINDINIS IR VIDURINIS UGDYMAS
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslas - plėtoti dvasines, intelektines, fizines paauglio jėgas, ugdyti kūrybingą ir atsakingą žmogų.
Pradinė mokykla
Retorika
Retorikos, t. y. viešojo kalbėjimo pamokose mokome įveikti scenos baimę, aiškiai struktūruoti savo mintis ir pasitikėti savimi kalbant prieš auditoriją. Pamokose dėmesys skiriamas kalbėjimo svarbai ir poveikiui – aiškinamasi, kaip kalbant galima prasmingai informuoti auditoriją bei įtikinti juos keisti požiūrį ar elgesį. Vėliau pereinama prie neverbalinės komunikacijos, t. y. kūno kalbos kontroliavimo ir prasmingo jos panaudojimo kalbant. Siekiama lavinti taisyklingą artikuliaciją, kirčiavimą, tartį.
Pamokose dalyviai mokosi kurti pačios kalbos struktūrą. Išmokstama, kaip patraukti klausytojų dėmesį per pirmąsias dešimt sekundžių, kaip nuosekliai išdėstyti pagrindinės dalies mintis ir jas argumentuoti, kaip pasakyti įsimintiną kalbos pabaigą.
Viešasis kalbėjimas gimnazijoje yra suprantamas labai plačiai – mokiniai nėra apribojami vien viešosios kalbos sakymu, bet siekiama lavinti kalbėjimo įgūdžius įvairiems tikslams ir įvairiomis situacijomis. Dažniausiai pamokos tampa ilgalaikiu projektu, pvz. reklamos kūrimu, pasiruošimu dalyvauti darbo pokalbyje, mokyklos parlamento rinkimų debatuose ar teismo posėdyje, sporto rungtynių ar kito renginio komentavimu.
Lietuvių kalba
Sakoma, kad mokinys turi mokėti 4 gimtąsias kalbas: bendrine rašyti, bendrine kalbėti, namų kalbą/tarmę ir slengą. Mokytojo priedermė padėti mokiniui suvokti, kad visos tos kalbos geros, svarbu žinoti, kur ir kada jomis kalbėti/rašyti. Jei mokykloje toleruojame tik bendrinę, tik ją laikome kalba, o kitoks kalbėjimas yra „blogai“, „klaida“, atimame iš žmogaus galimybę reikštis per kalbą, nutraukiame prigimtinį ryšį, išgąsdiname ir įbauginame.
Ir tada viskas, kas iš kalbos, darosi svetima, primesta, privaloma – literatūra irgi. Grąžinti vaikui jo kalbą, jo knygas – geriausia, ką gali padaryti mokykla.
Matematika
Matematika yra mokslas apie reikšmingas tvarkos ir sąryšių formas.
Matematika – mokslas apie galimų pasaulių struktūras, apie begalybę, apie sudėtingų sistemų struktūras. Matematika yra tikrovės modeliavimo simboline forma tyrimas.
Mokyklinės matematikos centre yra matematinio samprotavimo ugdymas ir problemų sprendimų paieška. Matematinės kompetencijos struktūrą sudaro:
-
skaičiai ir skaičiavimai;
-
reiškiniai, lygtys, nelygybės, sistemos;
-
sąryšiai ir funkcijos;
-
geometrija;
-
matai ir matavimai;
-
statistika;
-
tikimybių teorija.
Psichologija
Psichologijos dalyko paskirtis - padėti mokiniams giliau pažinti save ir kitus: tyrinėti ir pažinti individualius savo ir kitų žmonių ypatumus, mokymosi stilių, tarpasmeninių santykių dėsningumus, analizuoti žmonių elgesio psichologines priežastis ir pan.
Pažintis su psichologijos mokslu prasideda nuo jos objekto analizės - kas yra elgesys ir kokie psichikos procesai veikia žmoguje. Daug dėmesio skiriame emociniam vaikų raštingumui lavinti. Remdamiesi neuromokslų žiniomis, supažindiname vaikus su smegenų veikla. Gilinamės į sėkmės psichologiją, mokome vengti mąstymo klaidų, ugdytis augimo mąstysena ir optimistinį požiūrį į gyvenimą.
Meno istorija
Istorijos dalyką papildėme meno istorijos programa.Būtent meno istorijos pamokos suteikia erdvę lavinti vaikų moralinį jautrumą, gebėjimą jausti grožį ir elgesio kultūrą. Per šias pamokas mokiniai nuosekliai įvedami į nepažinų meno pasaulį, mokomi skaityti universalią meno kalbą. Pažintį pradedame nuo pirmųjų žmonijos istorijoje meno kūrinių – uolų piešinių, toliau keliaujame per paslaptingas senąsias Mesopotamijos bei Egipto civilizacijas, analizuojame Antikinės Graikijos ir Senovės Romos estetikos ir grožio idealus, pažįstame rūsčiuosius ankstyvuosius viduramžius, ir nusileidę nuo grakščių gotikinių katedrų bokštų, tvirtai stovime ant žemės su universaliais renesanso meistrais, kuriuos keičia į „Theatrum mundi“ įtraukiantis didingas barokas ir koketiškai papudruotas rafinuotasis rokoko. O kur dar santūria didybe bei harmonija alsuojantis klasicizmas. Meno istorijos pamokų metu su mokiniais aptariame kiekvieno istorinio laikotarpio kultūrinius ypatumus, pagrindinius stiliaus bruožus ir svarbiausius autorius bei kūrinius.
Istorija
Istorijos mokymas keičiasi. Daugiau dėmesio skiriama ne tik politinei istorijai, kas buvo labai aktualu XX a. pabaigoje, o kultūros ir socialinei istorijai. Šių tikslų siekiama per asmeninių istorijų analizę pasaulinių įvykių kontekste, bandoma parodyti vaikams, kad istorija nėra tik kariniai ir politiniai sprendimai. Istorijos mokoma tyrinėjant kaip istoriniai įvykiai keitė paprastų gyventojų būtį.
Toks mokymo būdas padeda vaikams suprasti, kad kiekvienas žmogus ir individuali jo istorija yra tiek pat svarbūs kiek ir pasauliniai istoriniai įvykiai. Dėl to vaikams istorija tampa nenuobodi.
Geografija
Prieš gerą dešimtmetį geografijos mokslas buvo suprantamas kaip objektų paieška žemėlapyje. Tačiau šiais laikais naudojantis informacinėmis technologijomis tolimiausią salą, pelkę, gatvę, upę ar net mažytį kaimą galima rasti vos per kelias sekundes. Daugėjant informacijos, sparčiai tobulėjant technologijoms, tampa vis svarbiau mokėti išsirinkti tinkamą informaciją, suprasti vykstančius fizinius, socialinius procesus. Taigi šiandien mokiniai gilinasi į konkrečių vietovių, regionų kontekstą, analizuoja skirtingų pasaulio kultūrų ypatumus, politikos sistemas, aplinkos kraštovaizdį, visuomenės nelygybę, procesus. Geografijos pamokoje akcentuojama žmogaus atsakomybė už šį pasaulį, mus supančią aplinką, vieni kitus, o teorinės žinios papildomos patyriminėmis ekpedicijomis į kalnus ir užsienio šalis.
Meninis ugdymas
(dailė, muzika, teatras, šokis)
Meninio ugdymo paskirtis – ugdyti mokinių meninę kompetenciją, t. y. mokėjimą kūrybingai reikšti save įvairiomis meninės raiškos priemonėmis ir suprasti bei vertinti savo pačių ir kitų meninę kūrybą.
Meninė raiška – tai veikla, kurios metu mokiniai kelia idėjas ir sprendžia meninės jų raiškos klausimus, kartu remiasi savo patirtimi, vaizduote, atskleisdami savo mintis, jausmus, požiūrį ir taikydami įvairias menų priemones, būdus, technikas.
Inžinerija ir dizainas
Informacija ruošiama.
Gamtamokslinis ugdymas (biologija, fizika, chemija)
Gamtamokslinio ugdymo paskirtis – ugdyti mokinių gebėjimą ir nusiteikimą naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir gamtos tyrimų metodais, ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų bei sprendimų, suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą.
Gamtamokslinis ugdymas padeda suvokti mūsų planetoje gyvybę palaikančias sistemas ir procesus, atsakingai taikyti gamtotyros žinias kasdieniame gyvenime.
Užsienio kalbos
(anglų k., ispanų k.)
Anglų ir ispanų kalbų ugdymo tikslas – padėti mokiniams tapti pasitikinčiais savimi ir aktyviais kalbos vartotojais, gebančiais anglų ir ispanų kalbas prasmingai taikyti realiose gyvenimo situacijose, argumentuotai reikšti savo mintis ir išklausyti kitus.
Pamokose mokiniai ne tik semiasi kalbos žinių iš mokytojų, bet ir vieni iš kitų. Tokiu būdu kuriama terpė bendradarbiavimui, įsitraukimui į projektus, susijusius su mokinių interesais, pomėgiais bei kasdieniu gyvenimu.
Kalbų mokymas yra puiki kritinio mąstymo, skaitmeninių įgūdžių, įtaigios komunikacijos, kūrybiškumo, kultūrinio išprusimo formavimo priemonė.
Užsienio kalbų mokymą integruojame su kitais mokomaisiais dalykais, nes tarpdisciplininis ugdymas leidžia mokiniams atrasti sąsajas tarp skirtingų žinių sričių, geriau suprasti mus supančią aplinką ir ugdytis smalsumą.
Informatika
Informatikos dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui ugdytis informatinį mąstymą siekiant sumaniai spręsti realias gyvenimo problemas, atsakingai ir saugiai taikyti skaitmenines technologijas, nuolatos tobulinti skaitmeninę kompetenciją, būtiną visaverčiam, sėkmingam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.
Mokiniai plėtoja ir gilina informatikos žinias, ugdosi gebėjimus sumaniai, teisėtai ir tikslingai apdoroti duomenis, automatizuoti problemų sprendimą, saugiai ir atsakingai bendrauti ir bendradarbiauti naudojantis skaitmeninėmis technologijomis.
Fizinis ugdymas
Fizinio ugdymo dalykas skirtas puoselėti mokinių sveikatą ir fizinį pajėgumą, ugdyti aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje būtinas palankaus sveikatai fizinio aktyvumo kompetencijas, plėtoti bendruosius ir specialiuosius judėjimo, sveikatos stiprinimo ir tausojimo gebėjimus.
Programoje išskirtos trys fizinio ugdymo pasiekimų sritys: judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir įsivertinimas; fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas; sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška.
Fizinio ugdymo pamokas papildome kineziterapijos žiniomis.
Ekonomika ir verslumas
Ekonomikos ir verslumo dalyko paskirtis – suteikti žinių apie pagrindinius ekonomikos dėsnius ir principus, skatinti mokinių domėjimąsi ekonominiais procesais, ugdyti ekonominį ir finansinį raštingumą ir verslumo gebėjimus, formuotis modernios ekonomikos samprata paremtą požiūrį į nuolat kintančias ekonomines sąlygas.
Ekonomikos ir verslumo dalyke išskirtos penkios pasiekimų sritys: orientavimasis rinkoje, asmeninių finansų tvarkymas, verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis, valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas, globalinių ekonominių procesų supratimas.